Turto vertinimas

Masinio vertinimo taisyklių 25 p. nustatyta, kad žemės sklypo, kuriame fiksuojama žemės naudmena – miškas, vidutinė rinkos vertė yra žemės sklypo (be miško medynų) vidutinės rinkos vertės ir miško medynų vidutinės rinkos vertės suma.

Žemės indeksuota vertė yra apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Žemės sklypų indeksuotos vertės nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, ir jeigu nėra tikslinami žemės sklypo kadastriniai rodikliai, jos nesikeičia. Registrų centras šių verčių neskaičiuoja.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatomis nekilnojamojo turto mokestinė vertė/vidutinė rinkos vertė gali būti apskaičiuota masinio vertinimo būdu lyginamosios vertės metodu arba atkuriamųjų kaštų (išlaidų) metodu.

Reikalavimai individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai yra nurodyti: Žemės mokesčio įstatyme, Masinio žemės vertinimo taisyklėse, Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklėse, <a href="https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.278D4FD8E8

Žemės mokesčiu yra apmokestinami visi fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikoje esantys privatūs žemės sklypai, išskyrus miško žemę ir ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas teisės aktų nustatyta tvarka.
 
Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
 

Tiek žemės, tiek statinių masinis vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais. Taigi, žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės įsigalioja einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną ir galioja iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos, t. y. gruodžio 31 dienos. Sužinoti aktualią vidutinę rinkos vertę galima įvedus turto objekto unikalų numerį neatlygintinai nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškos sistemoje.

Žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės, patvirtintos Vyriausybės nustatyta tvarka, naudojamos mokesčiams (nekilnojamojo turto mokesčiui ir žemės mokesčiui) nustatyti. Taip pat jos yra naudojamos kitiems teisės aktų numatytiems tikslams:

   
    1. Žemės vidutinės rinkos vertės valstybinės žemės mokesčiui, pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti bei statinių vidutinės rinkos vertės nuompinigiams už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiuoti;

Žemės ir statinių mokestines vertes nustato Registrų centras. Žemės mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Išsamesnę informaciją rasite nuorodoje.

Individualaus vertinimo ataskaitas mokestinėms vertėms (tiek nekilnojamojo turto (statinių), tiek žemės) patikslinti gali rengti visi išorės turto arba verslo vertinimo veikla turintys teisę verstis asmenys.
Platesnę informaciją apie visus nekilnojamojo turto vertintojus ar vertinimo įmones rasite Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje.

Turto vertinimas – tai turto vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

Žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė apskaičiuota vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu ir Masinio žemės vertinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir aplinkybes.

Žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, naudojamai mokesčiams apskaičiuoti, turi įtakos šie veiksniai:

- žemės sklypo vieta;
- žemės sklypo plotas;
- pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;
- žemės naudmenos, vertinant žemės sklypus, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra „žemės ūkio“;
- žemės ūkio naudmenų našumo balas, vertinant žemės sklypus, priskirtus žemės ūkio sklypų grupei, išskyrus miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus;

Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnis nustato žemės mokesčio mokėtojams teisę pateikti skundą arba prašymą Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisijai.
 

Nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę individualiu vertinimo būdu, vadovaujamasi Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytais reikalavimais.
 

 

Turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

 

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

Sudarant nekilnojamojo turto vertinimo modelius, kurie yra naudojami statinių mokestinei vertei nustatyti masinio vertinimo būdu, neturi būti atsižvelgiama į nekilnojamojo turto vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl šių veiksnių:

Nekilnojamojo turto vertinimo modelyje, kuris yra naudojamas nekilnojamojo turto (statinių) mokestinei vertei nustatyti masinio vertinimo būdu, gali būti nustatomi šie veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto (statinių) mokestinės vertės nustatymui:

Nustatant vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, naudojamą mokesčiams apskaičiuoti, nėra atsižvelgiama į žemės vertės padidėjimą ar sumažėjimą lemiančių veiksnių įtaką: