Turto vertinimas

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnis nustato nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojams teisę pateikti skundą arba prašymą dėl mokestinės vertės perskaičiavimo Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisijai.

Reikalavimai individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai yra nurodyti: Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėse, Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklėse, <a href="https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.278D4FD

Reikalavimai, individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai, yra nurodyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėse, Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklėse, <a href="https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.

Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnis nustato žemės mokesčio mokėtojams teisę pateikti skundą arba prašymą Registrų centrui dėl mokestinės vertės.

Prašymas nekilnojamojo turto (statinių) ir / arba žemės mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą, gali būti teikiamas užpildžius Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių priede pateiktą prašymo formą arba laisvos formos prašymą.

Žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, naudojamai mokesčiams apskaičiuoti, turi įtakos šie veiksniai:

- žemės sklypo vieta;
- žemės sklypo plotas;
- pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;
- žemės naudmenos, vertinant žemės sklypus, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra „žemės ūkio“;
- žemės ūkio naudmenų našumo balas, vertinant žemės sklypus, priskirtus žemės ūkio sklypų grupei, išskyrus miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus;

Nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę individualiu vertinimo būdu, vadovaujamasi Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytais reikalavimais.
 

 

Žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė apskaičiuota vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu ir Masinio žemės vertinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir aplinkybes.

Turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).

 

Nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas masiniu turto vertinimo būdu arba individualiu turto vertinimu.
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė.

Žemės indeksuota vertė yra apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Žemės sklypų indeksuotos vertės nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, ir jeigu nėra tikslinami žemės sklypo kadastriniai rodikliai, jos nesikeičia. Registrų centras šių verčių neskaičiuoja.

Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė apskaičiuota masinio vertinimo būdu arba išlaidų (kaštų) metodu (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8, 9 straipsniai). 
 

Informuojame, kad nekilnojamojo turto mokestines vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu, galite peržiūrėti čia. Įsigyti nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą elektronine forma galima Registrų centro savitarnoje arba atvykus į artimiausią Registrų centro teritorinį padalinį ir užpildžius prašymą.

Individualaus vertinimo ataskaitas mokestinėms vertėms (tiek nekilnojamojo turto (statinių), tiek žemės) patikslinti gali rengti visi išorės turto arba verslo vertinimo veikla turintys teisę verstis asmenys.

Žemės ir statinių mokestines vertes nustato Registrų centras. Žemės mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Išsamesnę informaciją rasite nuorodoje.

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

Masinis žemės vertinimas – žemės vertinimas, kai, naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančių žemės sklypų vertinimo ataskaita.
 

Žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos mokesčiams (nekilnojamojo turto mokesčiui ir žemės mokesčiui) nustatyti, o taip pat jos yra naudojamos kitiems teisės aktų numatytiems tikslams:

Tiek žemės, tiek statinių masinis vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais. Taigi, žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės įsigalioja einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną ir galioja iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos, t.y. gruodžio 31 dienos. Sužinoti aktualią vidutinę rinkos vertę galima įvedus turto objekto unikalų numerį neatlygintinai nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškos sistemoje. 

Žemės ir statinių masinį vertinimą atlieka Registrų centras. 

Sudarant nekilnojamojo turto vertinimo modelius, kurie yra naudojami statinių mokestinei vertei nustatyti masinio vertinimo būdu, neturi būti atsižvelgiama į nekilnojamojo turto vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl šių veiksnių:

Nekilnojamojo turto vertinimo modelyje, kuris yra naudojamas nekilnojamojo turto (statinių) mokestinei vertei nustatyti masinio vertinimo būdu, gali būti nustatomi šie veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto (statinių) mokestinės vertės nustatymui:

Nustatant vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, naudojamą mokesčiams apskaičiuoti, nėra atsižvelgiama į žemės vertės padidėjimą ar sumažėjimą lemiančių veiksnių įtaką:

Žemės mokesčiu yra apmokestinami visi fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikoje esantys privatūs žemės sklypai, išskyrus miško žemę ir ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.