Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
Jungtinės veiklos sutartis nutraukiama pačioje sutartyje ir Civilinio kodekso 6.978 – 6.980 straipsniuose nustatyta tvarka. Reikia pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad nutraukiant sutartį buvo laikytasi sutartyje nustatytų sąlygų dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį ar Civilinio kodekso straipsniais nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos.
Specialios žemės naudojimo sąlygos pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnį priskiriamos prie žemės sklypo kadastro duomenų, įrašomų į Nekilnojamojo turto kadastrą, o 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvej
Nuosavybės teises registruoti Jungtinės veiklos sutarties pagrindu galima, jei sutartyje yra nurodytas nuosavybės teisės perėjimo (atsiradimo) klausimas. Civilinio kodekso LI skyriuje yra išsamiai išaiškinti visi teisiniai jungtinės veiklos sutarties aspektai. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais - notarinės formos.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 25 punkte nurodyta, kad vykdytojas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, turi teisę iš kadastro tvarkytojo gauti pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (toliau vadinama – duomenų paketas), kurių reikia darbui atlikti.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 15 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami:
1.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102 punkte nustatyta, kad įrašydami nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, kadastro tvarkytojo padaliniai kiekvienam nekilnojamajam daiktui suteikia identifikavimo kodą.
Atlyginimo už nuosavybės teisės į statinius, butus ar patalpas įregistravimą dydžiai fiziniams asmenims skelbiami Registrų centro interneto svetainėje.
Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai: statiniai, patalpos, butai daugiabučiuose namuose ir žemės sklypai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.
Asmuo, norintis pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, atlikus žemės sklypo perdalijimą (amalgamaciją), turi paduoti prašymą bet kuriame teritoriniame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje.
Senų pastatų (pastatytų ar įsigytų iki 1991-07-25 d.) ir nuosavybės teisių į juos įregistravimui Nekilnojamojo turto registre kartu su prašymu ir kadastrinių matavimų byla, parengta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikiami dokumentai, nurodyti dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m.
Žymų apie areštą įregistravimo ir išregistravimo tvarką Nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau — Nuostatų) 93 straipsnis. Žymos apie areštą daromos (įregistravimas / išregistravimas) Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo ir Turto arešto aktų registro nuostatų, n
Atlyginimo už nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimą dydžiai juridiniams asmenims yra pateikti Registrų centro interneto svetainėje.
Atlyginimo dydžiai už nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimą fiziniams asmenims pateikti Registrų centro interneto svetainėje.
Atlyginimo dydžiai už nuosavybės teisės į statinius, butus ar patalpas įregistravimą juridiniams asmenims pateikti Registrų centro interneto svetainėje.
Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau- Nuostatai) 34 punkte nustatyta, kad prašymas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartis gali būti pateikiamas bet kuriam iš teritorinių registratorių.
Šeimos turto teisinis režimas gali būti taikomas tik vienam šeimos poreikiams tenkinti naudojamam turtui (šeimos gyvenamoji patalpa). Jeigu Nekilnojamojo turto registre žyma apie turto priskyrimo šeimos turtui jau buvo įregistruota, norint tokią žymą įregistruoti į kitą nekilnojamąjį turtą, pasikeitus šeimos gyvenamajai patalpai, kartu su prašymu įregistruoti, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reikia pateikti ir prašymą anksčiau įregistruotą žymą išregistruoti, motyvuojant, kad pasikeitė šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta.
Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimą Nekilnojamojo turto registre. Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai įregistruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.
Norint išregistruoti vienašališkai nutrauktą nuomos sutartį, Registrų centrui reikia pateikti teismo sprendimą arba sutartį nutraukiančios šalies pareiškimą. Kartu su pareiškimu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad buvo laikomasi Civiliniame kodekse ir nuomos sutartyje nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos.
informuojame, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnyje nustatytos daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre sąlygos. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Nekilnojamojo turto registro nuostatų 33 punkte nurodyta, kad kai nuosavybės teisė ar kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos keliems bendraturčiams, nekilnojamojo daikto žuvimo atveju prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, daiktines teises, juridinius faktus gali pateikti nekilnojamojo daikto savininkai arba vienas iš jų.
Dėl galimai netikslių ir klaidingų duomenų ištaisymo reikėtų kreiptis į teritorinį registratorių.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 ir 4.75 straipsnių nuostatomis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu kartu su prašymu pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, patvirtinantys juridinio fakto pasibaigimą. Įregistruotas juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto areštą nesudaro pagrindo atsisakyti išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, kadangi juridinio fakto apie sudarytą nuomos sutartį išregistravimas nėra daikto apsunkinimas.
Norint įregistruoti nuosavybės teises į rūsyje esantį sandėliuką, reika pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisės įgijimą į rūsį. Tai gali būti: perleidimo sandoris, teismo sprendimas, privatizavimo dokumentai ir kt.
Pastatų energinio naudingumo sertifikatas neprivalomas:
1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
Registrų centro rengiamose pažymose apie nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės plotą nurodytų duomenų žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos užpildymui nepakanka, t.y. duomenys, kurie būtini deklaracijos užpildymui, šiose pažymose nenurodomi.
Pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimo laikas - 10 metų.
Šeimos turtu galima registruoti nuomos (panaudos) sutarties pagrindu atsiradusią teisę naudotis patalpa.