TURTO VERTINIMAS

Aktualią nekilnojamojo turto mokestinę vertę galima sužinoti pagal unikalų numerį, pasinaudojus Registrų centro interneto tinklalapyje esančia neatlygintina nekilnojamojo turto mokestinės vertės paieškos sistema.

Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė apskaičiuota masinio vertinimo būdu arba išlaidų (kaštų) metodu (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8, 9 straipsniai). 
 
Žemės indeksuota vertė yra apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Žemės sklypų indeksuotos vertės nėra susietos su nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimais, ir jeigu nėra tikslinami žemės sklypo kadastriniai rodikliai, jos nesikeičia. Registrų centras šių verčių neskaičiuoja.
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.
Žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė apskaičiuota vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu ir Masinio žemės vertinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir aplinkybes.
Nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas masiniu turto vertinimo būdu arba individualiu turto vertinimu.
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė.
Nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę individualiu vertinimo būdu vadovaujamasi Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytais reikalavimais.
Turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).
 
Masinis žemės vertinimas – žemės vertinimas, kai, naudojantis Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenimis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi žemės verčių zonų žemėlapiai ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami žemės sklypai ir parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančių žemės sklypų vertinimo ataskaita.
 
Žemės ir statinių mokestines vertes nustato Registrų centras. Žemės mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Išsamesnę informaciją rasite nuorodoje.
Žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės naudojamos mokesčiams (nekilnojamojo turto mokesčiui ir žemės mokesčiui) nustatyti, o taip pat jos yra naudojamos kitiems teisės aktų numatytiems tikslams:
  1. Žemės vidutinės rinkos vertės valstybinės žemės mokesčiui, pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti bei statinių vidutinės rinkos vertės nuompinigiams už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiuoti;
  2. Savivaldybėms priimant sprendimus dėl socialinės paramos skyrimui mažas pajamas gaunančioms
Prašymas nekilnojamojo turto (statinių) ir / arba žemės mokestine verte laikyti rinkos vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą, gali būti teikiamas užpildžius Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių priede pateiktą prašymo formą arba laisvos formos prašymą. Prašymas turi atitikti šiuos reikalavimus:
Tiek žemės, tiek statinių masinis vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais. Taigi, žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės įsigalioja einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną ir galioja iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos, t.y. gruodžio 31 dienos. Sužinoti aktualią vidutinę rinkos vertę galima įvedus turto objekto unikalų numerį neatlygintinai nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės paieškos sistemoje
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnis nustato nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojams teisę pateikti skundą arba prašymą dėl mokestinės vertės perskaičiavimo Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisijai.
Žemės ir statinių masinį vertinimą atlieka Registrų centras
Sudarant nekilnojamojo turto vertinimo modelius, kurie yra naudojami statinių mokestinei vertei nustatyti masinio vertinimo būdu, neturi būti atsižvelgiama į nekilnojamojo turto vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl šių veiksnių:
  • laikino aplinkos pagerinimo arba pabloginimo;
  • žemės sklypo nuosavybės formos ir fizinių savybių;
  • nekilnojamojo turto valdymo formos;
  • nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų;
Nekilnojamojo turto vertinimo modelyje, kuris yra naudojamas nekilnojamojo turto (statinių) mokestinei vertei nustatyti masinio vertinimo būdu, gali būti nustatomi šie veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto (statinių) mokestinės vertės nustatymui:
  • nekilnojamojo turto buvimo vieta;
  • nekilnojamojo turto naudojimo paskirtis;
  • nekilnojamojo turto fizinės savybės (nustatytos pagal kadastro rodiklius);
  • nekilnojamojo turto inži
Nustatant vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, naudojamą mokesčiams apskaičiuoti, nėra atsižvelgiama į žemės vertės padidėjimą ar sumažėjimą lemiančių veiksnių įtaką:
  • žemės sklype esančių naudingųjų iškasenų;
  • žemės sklypui nustatytų servitutų ir kitų apribojimų, išskyrus atvejus, kai dėl šių apribojimų saugomose teritorijose yra suformuotos ekologinės apsaugos arba rekreacinės zonos, arba rekreacinėse teritorijose nustatoma atskira žemės verčių zona;
  • žemės skly
Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnis nustato žemės mokesčio mokėtojams teisę pateikti skundą arba prašymą Registrų centrui dėl mokestinės vertės.
Informuojame, kad nekilnojamojo turto mokestines vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu, galite peržiūrėti čia. Įsigyti nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą elektronine forma galima Registrų centro savitarnoje arba atvykus į artimiausią Registrų centro teritorinį padalinį ir užpildžius prašymą.
Žemės sklypo vidutinei rinkos vertei, naudojamai mokesčiams apskaičiuoti, įtaką daro:
  • žemės sklypo vieta;
  • žemės sklypo plotas;
  • pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis;
  • žemės naudmenos, vertinant žemės sklypus, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra „žemės ūkio“;
  • žemės ūkio naudmenų našumo balas, vertinant žemės sklypus, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra „žemės ūkio“ ir „tvenkinių žuvininkystės“, išskyrus miškų ūkio ir kitos paskirties žemės sklypus;
Individualaus vertinimo ataskaitas mokestinėms vertėms (tiek nekilnojamojo turto (statinių), tiek žemės) patikslinti  rengia privačios turto vertinimo įmonės. Platesnę informaciją apie visus nekilnojamojo turto vertintojus rasite Turto vertintojų priežiūros tarnyboje.
 
Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnis nustato, kad žemės mokestį moka žemės sklypų savininkai – fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, valdymo įmonė.
Žemės mokesčiu yra apmokestinami visi fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikoje esantys privatūs žemės sklypai, išskyrus miško žemę ir ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
 
Kai kuriems nekilnojamojo turto objektams (pvz., inžineriniams statiniams) mokestinė vertė apskaičiuojama išlaidų (kaštų) metodu, todėl ją Registrų centras apskaičiuoja tik pareiškėjui kreipiantis į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, užpildžius prašymą ir apmokėjus vertės perskaičiavimo darbus.
Pažymą su mokestine verte (kai vertė reikalinga ankstesniam mokestiniam periodui) galima užsisakyti, atvykus į Registrų centro teritorinį padalinį, užpildžius prašymą bei apmokėjus pateiktą sąskaitą už paslaugos suteikimą. Prašymą parengti pažymą taip pat galima siųsti paštu arba el.
Pareiškėjų prašymus nagrinėja Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija. Prašymai nagrinėjami ir sprendimai priimami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Tuo mokestiniu laikotarpiu, kai įsigalioja nauji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti nekilnojamojo turto ar žemės masinio vertinimo dokumentai — per 4 mėnesius.